23 rugs. Kodėl reikia ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?
Turbūt seniai žinoma tiesa, kad tėvų vaidmuo turi labai didelę įtaką vaiko savęs vertinimo formavimosi procese. Vaiko savivertė pasireiškia tuo, kaip jis save vertina, priima ir gerbia save kaip asmenį. Vaikai savo elgesiu ir veiksmai parodo, kaip jaučiasi, ar jo savęs vertinimas yra aukštas (veikia ir daro savarankiškai; savarankiškai priima sprendimus; sprendžia iškilusias problemas; susidoroja su pykčiu, emocijomis) ar menkas (kaltina kitus dėl savo klaidų; nuvertina savo gebėjimus; jaučiasi nereikalingi, nemylimi). Tam, kad vaiko savęs vertnimas būtų aukštas, jis turi jausti tėvų meilę ir rūpestį. Jausti, kad tėvai juo pasitikiti, tiki jo sugebėjimais ir girdėti tėvų padrąsinimus („tau pavyks“, „tu gali“ ir t.t.) Tėvai turi suteikti vaikams galimybę prisidėti prie šeimos gerovės, skirdami namų ruošos („Jei ne tavo pagalba gaminant vakarienę, tai dar ilgai visi būtume alkani. Šaunu, labai man padėjai“; „Kaip puikiai išsiurbiai kambarius, tu man labai padėjai“; „Be tavo pagalbos, šis pyragas nebūtų toks gardus“ ir t.t.)
Kuo vaikai vyresni, tuo sunkiau jiems įkvėpti pasitikėjimą savimi, todėl labai svarbu šią savybę ugdyti nuo mažens. Kuo labiau vaikai pasitiki savimi, tuo lengviau mokosi ir gali įveikti sunkumus. Jei veikas nuolat girdi iš tėvų: neimk, nedaryk, klausyk ir panašiai, vaikas pradeda bijoti reikšti savo nuomonę. Tokiu elgesiu tėvai stabdo vaiko saviraišką.
Kaip padėti vaikui labiau pasitikėti savimi?
Kontroliuokite savo elgesį. Vaikas nuolat stebi tėvų elgesį. Kaip tėvai sprendžia konfliktus, susidoroja su iškylančiais sunkumais, prisiima asmeninę atsakomybę už sprendimus, jie perima rodomą pavyzdį. Ateityje vaikai kartoja tėvų elgesio modelius (jei tėvai vienas su kitu kalba pakeltu balso tonu, tai ateityje vaikai tarpusavyje arba su tėvais, taip pat kalbės pakeltu balso tonu). Taigi, labai svarbu nepasiduoti pykčio protrūkiui vaikų akivaizdoje, o mokėti susivaldyti.
Kalbėkite apie savo pačių jausmus. Dažnai kalbėdami apie savo jausmus, tėvai moko vaikus atpažinti ir jo patiriamas emocijas. Tokiu pavyzdžiu tėvai moko vaikus išsikalbėti ir lengviau nusiraminti.
Suteikite kuo daugiau pastovumo ir nuoseklumo. Vaikui labai svarbi ir reikalinga kasdienė rutina, aiškios namų taisyklės ir nuoseklūs apribojimai. Visos šios sąlygos padeda vaikui namuose jaustis saugiai.
Priimkite savo vaiko jausmus ir emocines reakcijas. Visiškai natūralu, kad vaikas kartais būna piktas, susierzinęs, liūdnas ir nusivylęs arba papraščiausiai pavargęs ir tai išreiškia savo elgesiu, kūno kalba ar žodžiais. Leiskite vaikui tokiam būti ir priimkite jo emocines („tu liūdnas, kaip aš galiu tau padėti?“; „tu nusiminęs, ar šiandien buvo sunki diena?“; „tu man labai rūpi, tai kai norėsi pasikalbėti, aš tavęs lauksiu“)
Atjauskite. Vaikas turi nuolat jausti tėvų palaikymą ir, kad tėvai pasiruošę bet kada ištiesti vaikams pagalbos ranką. Labai daug geranoriškų tėvų, nieko blogo negalvodami vartoja tokias frazes: „Aš juk tau sakiau, kad bus blogai!” „Taip ir atsitinka, kai tu neklausai tėvų“. Šios frazės žlugdo vaiko pasitikėjimą savimi. Vaikui juk ir taip sunku, nes jam nepasisekė, daug protingau tiesiog atjausti. Parodykite, kad matote, jog jam sunku, tačiau skatinkite patį spręsti problemą. Jei vaikui vis dar nesiseka – padėkite.
Leiskite pasirinkti. Paklauskite vaiko, kiek jam reikia laiko užbaigti žaisti kompiuterinį žaidimą 10 ar 15 minučių. Tokie nereikšmindi pasirinkimai išmokys vaikus prisiimti atsakoybę už savo priimamus sprendimus (bet tėvai turi taip pat laikytis susitarimo).
Nelyginkite su broliais ir seserimis. Lygindami savo vaikus tėvai nesąmoningai parodo vienam iš vaikų didesnį palankumą. Tokiu elgesiu tėvai dar labiau stiprina vaikų tarpusavio konkurenciją ir nesutarimus. Geriau pastebėkite kiekvieno vaiko stipriąsias puses.
Reikalaukite realių dalykų. Jei vaikus vertinsite realiai pagal vaiko galimybes ir kelsite jam tikslus kuriuos galės įgyvendinti, niekada nereikės nerimauti, kaip sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. Visi žmonės kurie vertina save realiai, pasitiki savimi.
Niekada nedarykite nieko už vaiką, ką gali padaryti vaikas pats! Atlikdami už vaiką tai, ką jis gali padatyti pats, tėvai rodo vaikui savo viršenybę. Tokiu elgesiu demonstruojama vaikui, kad tėvai yra protingesni ir turi daugiau sugebėjimų, bei yra svarbesni. Taip elgdamiesi tėvai atima iš vaiko drąsą, pabrėžia jo menkumą ir ugdo bejėgiškumą.
Jeigu kiekvienu nauju vaiko įgudžiu ar maža sėkme džiaugsimės taip, kaip pirmu vaiko žingsniu, bei padėsime jį drąsindami ir džiaugsimės matydami net mažiausias savarankiškumo apraiškas, mes įteiksime savo vaikui didžiausią dovaną – didelę savigarbą ir stiprų pasitikėjimo savimi jausmą.
Nėra komentarų